Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas – stiprinti moksleivių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą, visapusę sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą per vaikų ugdymo institucijas. Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pastangomis nuo 1991 m. pradėtas kurti Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Projekto darbe dalyvauja 38 Europos šalys, daugiau kaip 500 mokyklų, daugiau nei 400 tūkst. moksleivių. 1993 m. į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą buvo priimta Lietuva. Dvylika mūsų šalies mokyklų tapo tikrosiomis narėmis, dar šešios įsitraukė kiek vėliau asocijuotų narių teisėmis. Apie šimtą įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklų yra nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narės. Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veiklą koordinuoja ir teikia metodinę pagalbą Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinavimo biuras.
Pagrindiniai uždaviniai mokykloms, įgyvendinančioms sveikatos stiprinimo projektą:
- sukurti mokykloje sveikatos ugdymo struktūrą;
- sudaryti sveikas ir saugias mokymosi sąlygas (tinkamai įrengiant mokymosi ir pagalbines patalpas, valgyklas, žaidimų aikšteles);
- padėti kiekvienam moksleiviui, jo šeimos nariams ir visuomenei išsiugdyti sveikatos poreikį ir atsakomybę už ją;
- padėti moksleiviams ir visam mokyklos personalui išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius, padedančius išsaugoti ir stiprinti sveikatą, sveiką aplinką bei pasirinkti teisingą sprendimą;
- integruoti sveikatos sampratą į bendrąsias ir dalykines mokymo programas (planus) įvairiose mokymo pakopose;
- sudaryti moksleiviams sąlygas realizuoti savo fizinius, psichinius ir socialinius sugebėjimus;
- suformuluoti visam mokyklos kolektyvui konkrečias sveikatos stiprinimo, saugios ir sveikos aplinkos kūrimo užduotis;
- sukurti gerus mokinių, mokinių ir pedagogų, taip pat mokyklos, šeimos ir visuomenės tarpusavio santykius;
- turimus išteklius efektyviau naudoti sveikatai stiprinti;
- skatinti sveikatos priežiūros specialistus ugdyti ir įtvirtinti sveiką gyvenseną, kartu formuoti platesnį požiūrį į sveikatą.
Mokyklos aplinkoje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl ir jaustis turi kaip savo „antruosiuose namuose“ – saugus. Vaikų besivystantis ir augantis organizmas jautriau reaguoja ne tik į fizinius, bet ir į ekonominius, socialinius veiksnius, nuo kurių priklauso ne tik gyvenimo kokybė, bet ir sveikata. Vaikų sveikatai įtakos turintys veiksniai labai įvairūs: nesubalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, traumos ir smurtas, mobilumas ir transportas, fizinė aplinka (aplinkos ir vidaus oro tarša, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas), nepalankios socialinės sąlygos (palikti ar neprižiūrimi vaikai ir kt. Todėl mokykla turi užtikrinti tokias ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios ne tik turėtų mažiausią neigiamą poveikį sveikatai, bet ir ją stiprintų. Investicijų vien į fizinę aplinką nepakanka, nes daugelis sveikatos sutrikimų priklauso nuo nesveikos gyvensenos, kurios pagrindai kaip tik formuojami vaikystėje ir išryškėja paauglystėje. Mokykla po šeimos yra pati tinkamiausia vieta ugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Mokykloje sveikatą veikiančių veiksnių yra labai daug. Mokyklos fizinės aplinkos, mokymosi režimo ir krūvio, mitybos higienos reikalavimai numatyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuriuos vykdyti privalo visos mokyklos, neatsižvelgiant į nuosavybės formą (su jos reikalavimais turėtų susipažinti ir tėvai). Visų pirma, mokinys turi turėti tinkamai įrengtą darbo (mokymosi) vietą klasėje: suolas pritaikytas mokinio ūgiui, pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, optimalus mikroklimatas, 2 kv. m. ploto ir t. t. Numatyti reikalavimai pamokų tvarkaraščio sudarymui, pamokų išdėstymui, pertraukų trukmei. Taip pat numatyta, kad mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokiniui pavalgyti karšto maisto bei išdėstyti reikalavimai valgiaraščių sudarymui. Yra numatyti reikalavimai net mokykliniam vadovėliui: kokio jis gali būti storio, dydžio, kokiu šriftu spausdinama, kokios įrišimo medžiagos naudotos ir t. t.
